 |
Naujieji Trakai. 1377 m. kryžiuočių kelių aprašymuose pradedami minėti Naujieji Trakai - šiandieninis Trakų miestas. Trakai išaugo XIV a. antroje pusėje pastačius Pusiasalio mūrinę pilį ir sukūrus gynybos sistemą, kurią sudarė Senųjų Trakų, Strėvos, Bražuolės ir kitos pilys. Nuo XIV a. pradžios miestas turėjo savivaldą, čia gyveno vokiečių, anglų pirkliai.
XIV - XV a. Trakai užėmė svarbią vietą kovose su kryžiuočiais. 1392 - 1492 m. - miestas - svarbi Didžiojo kunigaikščio rezidencija. Trakuose ir jų apylinkėse gyveno lietuviai, rusai, lenkai, o taip pat totoriai ir karaimai, kurie saugojo didžiojo kunigaikščio pilis.
XV a. pradžioje Trakuose pastatyta rotušė, deja, neišlikusi iki mūsų dienų. XVI a. mieste vykdavo Lietuvos vyriausiojo tribunolo sesijos, dveji prekymečiai. XVI a. vid. ir XVII a. pradž. Trakuose siautėjo maras. Per 1654 - 1667 m. ir 1700 - 1721 m. karus Trakai buvo apiplėšti ir sudeginti, sugriauta didesnė miesto dalis.
1413 - 1496 m. Trakai buvo Trakų vaivadijos centras, 1496 - 1919 m. su nedidelėmis pertraukomis - Trakų apskrities centras. 1919 - 1939 m. - Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. 1950 m. Trakai tapo rajono centru. XIX a. Trakuose gyveno nuo 1000 (amžiaus pradžioje) iki 3000 (amžiaus pabaigoje) žmonių. XX a. viduryje mieste - apie 3000 gyventojų. Šiandien Trakai - miestas, užimantis 1152 ha plotą, kuriame yra daugiau kaip 7 tūkstančiai gyventojų.
Vasaros sezoną gegužės pabaigoje miestas pasitinka tradicine švente, kurios metu vyksta nuotaikingos šeimų, sporto varžybos, mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai, mugė, profesionalių populiarios muzikos atlikėjų koncertai. Iki ryto trunkanti šventė kasmet sukviečia vis daugiau miestelėnų ir jų svečių. Liepos 15 d. iškilmingai minima Žalgirio mūšio diena, kartu vyksta žirgų konkūras Vytauto Didžiojo taurei laimėti.
|
 |
|
|
